Senatvės atspalviai

„Niekas labiau nesendina, kaip nuolat galvoje kirbanti mintis, kad senstame.“
Georgas Kristofas Lichtenbergas.

Senatvė prilyginama gyvenimo rudeniui, antrajai jaunystei, ar auksiniams metams. Tai paskutinis gyvenimo etapas, neišvengiamas laikotarpis, su kuriuo susidurs kiekvienas, jei jų gyvenimas tragiškai nenutrūko jaunystėje. Šį laikotarpį kiekvienas išgyvena skirtingai. Yra tiek būdų ją išgyventi, kiek skirtingų žmonių gyvenimų. Senėjimas – tai nuolatinis procesas, prasidedantis nuo gimimo akimirkos.

Jo eiga priklauso nuo genetinių veiksnių, žmogaus gyvenimo sąlygų ir būdo.

Senėjimo etapai Pasaulio sveikatos organizacija suskirstė šį procesą į 3 etapus:
  1. 60-75 metai – ankstyva senatvė;
  2. 75-90 metai – senatvė;
  3. 90+ metai – ilgaamžiškumas;
Senstant keičiasi fiziologiniai ir protiniai sugebėjimai:

Kaip vertiname senjorus?

Mūsų požiūris į senjorus priklauso nuo skirtingų veiksnių. Jaunimas, vidutinio amžiaus ir senjorai senatvę vertina skirtingai. Senatvės ribos nėra apibrėžtos. Dažnai vyresni nei 60-ies metų amžiaus žmonės, jaučiasi jauni ir tikrai nelaiko savęs senais, todėl negalima tiksliai nubrėžti senatvės ribos.

Nepriklausomai nuo amžiaus, kokį žmogų galime vertinti kaip seną?

Žmogų, kuris nustojo aktyviai judėti ir prarado gyvybingumą. Tokio žmogaus senatvės požymiai akivaizdžiai matosi. Sklando daug stereotipų apie senatvę. Jie veikia mūsų požiūrį į senjorus. Visuomenėje dominuojantis „jaunimo kultas“ dažnai atskiria senyvus žmones nuo kitų – tiek darbo rinkoje, tiek visuomenės gyvenime. Tai prieštarauja geram, pagarbiam elgesiui su senjorais, kurio jie nusipelnė.

Senatvės atspalviai Senatvė turi savo privalumų. Šiuo laikotarpiu žmonės gali išgyventi „antrąją jaunystę“. Keli „auksinių metų“ privalumai:

Senatvės žavesys
Senatvės trūkumai

Daugeliui senatvė siejasi su daugybe naujų sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl senyvo amžiaus, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymas, suprastėjusi atmintis, osteoporozė, reumatas, nutukimas, ir silpnaprotystė. Dėl pablogėjusios fizinės būklės senjorai tampa priklausomi nuo kitų ir savarankiškumo trūkumas juos pradeda erzinti. Daugelis senyvų žmonių pradeda galvoti, kad jie yra niekam tikę ir nereikalingi visuomenei. Tokį įsitikinimą dažnai sustiprina ir atsiradusi vienatvė. Gyvenimo partneris ar tokio paties amžiaus draugai miršta, vaikai užsiėmę savo gyvenimais. Gyvenimo kokybės suprastėjimas – pensijos yra mažesnės nei buvęs atlyginimas už pilną darbo dieną. Vyresni žmonės pradeda bijoti mirties; žinojimas, kad jų gyvenimas eina į pabaigą, juos dar labiau dvasiškai palaužia. Pamąstymai apie neišnaudotas galimybes ir svajones dar labiau sukelia depresinius jausmus.

Kaip padėti artimajam išgyventi senatvę?

Mūsų šeimose yra senų žmonių. Dažnai pasimetame, kaip padrąsinti, kaip elgtis su senu žmogumi, ir kaip jam padėti, kad jo neįžeistume.

Keli naudingi patarimai