-
- menu
Šlapimo nelaikymas skirstomas į keliolika tipų. Jie yra suskirstyti remiantis skirtingai kriterijais. Tarptautinė "International Continence Society" organizacija sukūrė populiariausią klasifikaciją. Į šią oficialią klasifikaciją įeina ir išmatų nelaikymas.
Šlapimo nelaikymas
Susijęs su susilpnėjusiais dudens raumenimis. Nevalingas šlapinimasis pasireiškia čiaudint, kosint ar aktyvios fizinės veiklos metu. Šis šlapimo nelaikymo tipas dažniausiai pasitaiko moterims. Taip pat pasitaiko vyrams, kuriems yra išoperuota prostata.
Nevalingas šlapinimasis atsiradus stipriam poreikiui nusišlapinti. Žmogus apsišlapina gali apsišlapinti tarp reguliarių šlapinimųsi tualete arba visiškai nevalingai kitu metu.
Nevalingas apsišlapinimas aktyvios fizinės veiklos metu, čiaudint, juokiantis ar kosint, taip pat jaučiamas ir poreikis šlapintis.
Nevalingas apsišlapinimas miego metu – taip pat vadinamas ir apsišlapinimu lovoje / naktinė enurezė.
Pastovus nevalingas šlapimo nelaikymas.
Taip vadinamas refleksinis šlapimo nelaikymas esant nervų sistemos sutrikimams. Pacientas nejaučia poreikio šlapintis, bet jo šlapimo pūslė ištuštėja visiškai.
Kiekvieną kartą šlapimo pūslei persipildžius, įvyksta apsišlapinimas (šį sutrikimą gali sukelti šlapimo pūslės obstrukcija).
Nevalingas šlapinimasis iš kitos vietos, nei iš šlaplės.
Nenustatytas šlapimo nelaikymas
Šis šlapimo nelaikymas nepriskiriamas nei vienai kategorijai. Šis sutrikimas dažniausiai pasireiškia psichiškai neįgaliems žmonėms, kurie neturi jokių šlapimo takų sistemos sutrikimų.
Nevalingas šlapinimasis, pavyzdžiui, lytinio akto metu ar po valingo šlapimo pūslės ištuštinimo (kitaip vadinamo PMD) ir pan.
Išmatų nelaikymas
Žmogus jaučia poreikį šlapintis, bet nespėja nueiti iki tualeto. Dažniausiai tai sukelia analinio sfinkterio susilpnėję raumenys.
Išsituštinama nejaučiant poreikio šlapinantis. Šį sutrikimą kelia nervų pažeidimai, susilpnėję raumenys ar chroniškas vidurių užkietėjimas.